- glėbelis
- glėbẽlis sm. (2) žr. glėbys 3: Busilas jai glėbẽlį atnešė Ds. Žiūrau žiūrau – mergužėlė su glėbeliu stovi TŽI230. ^ Džiaugias kaip merga, glėbẽlį gavus Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gabana — gãbana sf. (1) Ds, Kp, Jnšk, Srv, gabanà (3b) K, Rdm, Lp 1. šieno, šiaudų ar kito panašaus daikto glėbelis (kiek rankomis suėmus nebarstant panešama), kuokštas: Kam avim tokį didelį glėbį – užteks jom ir gãbanos! Ktk. Nenešk tokios didelės… … Dictionary of the Lithuanian Language
gabsnelė — gabsnẽlė sf. (2) nedidelis glėbelis, gabanėlė: Gabsnẽlę dobilų įdėk avim Pc. Bėrokui gabsnẽlę dobilų įmečiau Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
gabsta — gabstà sf. Šl glėbelis, gabana: Duodu avim po gabstelę šieno Kair. Panešk gabstelę šiaudų Kair … Dictionary of the Lithuanian Language
glabužys — glabužỹs sm. (3b), glãbužis (1) Š glėbelis, kuokštelė: Nunešk avim glãbužį dobilų Šn. Porą vežimų šieno gavome, tai per žiemą nė po glabužėlį gyvuliam neištenkame Brt … Dictionary of the Lithuanian Language
kaukštė — 2 kaukštė sf. kuokšta, glėbelis: Maryt, užmesk kokią kaukštelę avytėm Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
kniukštė — kniùkštė sf. (2) mažas glėbelis, kuokšta: Užmesk arkliui kniùkštę šieno Jnš … Dictionary of the Lithuanian Language
kuksna — kuksnà sf. (4) 1. didelė šieno kupeta, kūgis: Kuksnõs (loc.), kas moka gerai sukraut, šieno neperlyja Užp. Kiek čia vežimų šitoj kuksnõj? Ds. Tik tą vieną kùksną tepaėmėm Dkk. 2. nedidelė kupeta: Sudėkit šieną kuksnom: dar šlapias, tai gali… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukštulys — kukštulỹs sm. (3b) 1. kuokštas, gabana, glėbelis: Kas jau dabar pasidarys, kad duosi šieno kukštulė̃lį! Alk. 2. trąšesnėse vietose kuokštais, guotais išaugę ir išgulę javai, žolė: Šienas ir dobilai labai sunku pjauti, kai juose labai daug… … Dictionary of the Lithuanian Language
picinis — picìnis sm. (2) 1. mažas, smailus sūris: Susdėjom picìnį, ir užteko visom Velykom PnmR. 2. mažas suridintų javų glėbelis: Ridykit miežius tik mažais picinė̃liais – geriau vėjas perpūs Jnš … Dictionary of the Lithuanian Language
pleikė — sf. (1), pleĩkė (2), pleikė̃ (4) Ml 1. Klt plotelis, lopinys (ppr. neapaugęs, plikas, tuščias): Visi rugiai ruduoja pleikėm, nuo šlapumo išreto Sv. Kirmėlės rudenį rugius išėdė pleikėm Tr. Čia pleikė gerų avižų, tenai pleikė pageltusių Ssk. Nu… … Dictionary of the Lithuanian Language